Socialinė nikotino pusė

"Mesti rūkyti yra lengviausias dalykas pasaulyje. Aš žinau, nes tai dariau šimtus kartų ." -Markas Tvenas.

Kodėl žmonėms kyla tiek problemų mesti rūkyti?

Tikrai žinoma, kad cigarečių vartojimas yra vienas didžiausių žinomų pavojų sveikatai. Iš tikrųjų statistika rodo, kad kiekvienais metais mirčių, susijusių su cigarečių vartojimu, skaičius yra didesnis nei mirčių nuo ŽIV, nelegalių narkotikų ir alkoholio vartojimo, motorinių transporto priemonių avarijų ir smurtinių mirčių kartu . Kartu su didėjančia daugumos vėžio, širdies ligų, diabeto ir daugybės kitų sunkių ligų rizika tabako vartojimas taip pat yra susijęs su sumažėjusiu vaisingumu, blogesne sveikata, didesniu pravaikštos darbu ir didesnėmis sveikatos priežiūros išlaidomis.

Nepaisant to, kad šie sveikatos faktai yra plačiai žinomi, reikia atsižvelgti į dar vieną informaciją apie tabako vartojimą: taip yra labai sukelia priklausomybę. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos statistika, visame pasaulyje yra daugiau nei milijardas rūkalių (įskaitant maždaug 16 procentų visų amerikiečių). Vidutiniškai 75 procentai visų rūkalių teigia, kad nori tam tikru metu mesti rūkyti, nors didžioji dauguma galiausiai atsinaujina.

Siekdami suprasti, kuo tabakas sukelia tokią priklausomybę, mokslininkai ištyrė nikotino ir kitų tabake esančių cheminių medžiagų poveikį žmogaus smegenims. Be abejo, yra duomenų, rodančių, kad lėtinis tabako vartojimas gali sukelti fizinę priklausomybę ir abstinencijos poveikį, panašų į tą, kuris pasireiškia vartojant kitas psichoaktyvias medžiagas.

Bet ar to pakanka paaiškinti, kodėl žmonės taip linkę atsinaujinti? Nauja metaanalizė, paskelbta žurnale Eksperimentinė ir klinikinė psichologija teigia, kad taip nėra. Parašė Lea M. Martin ir Michael A. Sayette iš Pitsburgo universiteto, jų tyrimuose nagrinėjamas socialinių veiksnių vaidmuo rūkant ir ką tai gali reikšti žmonėms, bandantiems mesti rūkyti.

Kaip savo apžvalgoje pabrėžia Martin ir Sayette, priklausomybės nuo nikotino savaime nepakanka paaiškinti, kodėl rūkaliai turi problemų mesti. Nors pakaitinė nikotino terapija yra plačiai prieinama, faktinis sėkmės lygis, padedantis žmonėms mesti rūkyti, geriausiu atveju buvo nedidelis. Be to, atsitiktiniai rūkaliai dažnai turi tiek daug problemų mesti, kaip ir lėtiniai rūkaliai, nors jie ir negauna nikotino lygio, reikalingo abstinencijos poveikiui sukelti.

Pastaraisiais metais mokslininkai atidžiau nagrinėjo emocinius ir socialinius tabako vartojimo aspektus ir tai, kaip jie gali sustiprinti poreikį rūkyti daugeliui žmonių. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad rūkyti daug dažniau žmonės, kurie susiduria su socialiniais sunkumais arba yra kitaip visuomenės nuskriausti. Tai apima žmones, kenčiančius nuo įvairių psichinių ligų, kurie yra dvigubai didesnė tikimybė rūkyti, palyginti su žmonėmis, neturinčiais psichikos ligų.

Rūkymas taip pat labai paplitęs kalinių gyventojams, kur cigaretės ir tabakas tapo neformalia valiuta, kuria keičiasi kaliniai. Rūkyti taip pat daug dažniau mažumų gyventojai (įskaitant rasines ir seksualines mažumas), taip pat žmonės, turintys žemesnį išsilavinimą ir socialinį bei ekonominį statusą. Daugelis tų pačių socialiai remtinų grupių taip pat turi žymiai didesnius sveikatos priežiūros poreikius, taip pat mažiau linkę mesti darbą nei kiti gyventojai.

Kitas veiksnys, kurio iki šiol tyrinėtojai labai nepaisė, yra rūkymo vaidmuo bendraujant. Remiantis vieno 2009 m. Tyrimo duomenimis, mažiausiai trečdalį visų surūkytų cigarečių rūko socialinėje situacijoje atsidūrę žmonės, o daugelis rūkalių, matydami kitus rūkančius žmones, labiau linkę rūkyti patys. Net lyginant dažnai rūkalius su tais, kurie rūko tik retkarčiais, šis modelis vis tiek išlieka.

Neseniai atliktose Jungtinės Karalystės apklausose rūkantieji dažnai mano, kad bendravimas yra viena iš pagrindinių rūkymo priežasčių, o tai ypač pasakytina apie rūkalius, jaunesnius nei 35 metų. Net „socialiniai rūkaliai“, kurie kitaip patys nerūkytų, dažnai darykite tai vakarėliuose kaip būdas susilieti su minia.

Nors šis ryšys tarp rūkymo ir bendravimo turi įdomių paralelių su kitomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, tokiomis kaip alkoholis ir marihuana, vis dar nėra aišku, kodėl toks ryšys egzistuoja. Tai priveda prie galimo vaidmens, kurį socialinė veikla gali turėti priklausomybė nuo nikotino ir abstinencija. Atlikdami metaanalizę, Martin ir Sayette ištyrė 13 eksperimentinių tyrimų, kuriuose išbandytas nikotino vartojimas skirtingose ​​populiacijose, įskaitant nerūkančius, siekiant nustatyti, kaip nikotino poveikis paveikė socialinį elgesį. Tyrimuose buvo naudojami įvairūs nikotino skyrimo dalyviams metodai, įskaitant tabako, nikotino dervos, nosies purškalų ir nikotino pleistrų naudojimą. Socialinis funkcionavimas buvo matuojamas gebėjimu pasiimti neverbalinius socialinius ženklus, tokius kaip veido išraiška, naudojant asmeninę ir kompiuterinę sąveiką.

Remdamiesi savo rezultatais, Martin ir Sayette rado svarių įrodymų, kad nikotino vartojimas padeda sustiprinti socialinį funkcionavimą. Tyrimo dalyviai ne tik apibūdino save kaip draugiškesnius, ekstravertiškesnius ir mažiau socialiai sunerimusius išgėrus nikotino, bet nikotino naudojimas padėjo pagerinti socialinių ir veido ženklų supratimą, palyginti su dalyviais, kurie susilaikė nuo nikotino vartojimo 24 valandas ar ilgiau. Kai kurie tyrimai taip pat parodė, kad žmonės, kenčiantys nuo nikotino vartojimo, patyrė didesnių socialinio funkcionavimo problemų, palyginti su nevartojančiais.

Šie rezultatai rodo, kad žmonės, kurie kitu atveju gali patirti didelių socialinių problemų dėl emocinių problemų ar kitų veiksnių, gali labiau pasikliauti tabaku kaip socialinio nerimo įveikimo būdu. Tai taip pat padeda paaiškinti, kodėl mesti rūkyti gali būti taip sunku daugeliui žmonių, kurie mano, kad tai būtina bendraujant su kitais.

Be to, kadangi rūkaliai labiau linkę bendrauti su kitais rūkaliais, bandymas mesti rūkyti taip pat reiškia mažinti socialinę aplinką, kurioje tabakas plačiai naudojamas, ir dėl to tapti daug izoliuotesniu, kuriant naujas draugystes ir socialinius tinklus, kuriuose tabakas nenaudojamas. Visa tai gali daug sunkiau įveikti tokias problemas kaip nikotino pašalinimas, nes daugelis žmonių gali būti nepasirengę spręsti, ką tai gali reikšti jų socialiniam veikimui, bent jau trumpuoju laikotarpiu.

Nors reikia daugiau tyrimų, šie tyrimai pabrėžia nikotino vartojimo ir nikotino vartojimo nutraukimo vaidmenį rūkančiųjų socialiniame gyvenime. Nors dauguma rūkančiųjų tam tikru momentu bando mesti rūkyti, šis ryšys tarp nikotino vartojimo ir socialinio veikimo padeda paaiškinti, kodėl atkryčiai vis dar yra tokie dažni. Nors iki šiol ši sąsaja buvo labai ignoruojama, pripažinus, kaip socialinis kontekstas gali sustiprinti nikotino vartojimą, galima geriau suprasti, kodėl rūkymas gali sukelti tokią priklausomybę. Laikui bėgant tai gali atverti kelią į efektyvesnius metodus, padedančius rūkantiems visam laikui mesti rūkyti.