Ryšys tarp mitybos ir psichinės sveikatos

Turinys

• Pagrindinės riebalų rūgštys ir psichinė sveikata
• Vitaminas D ir psichinė sveikata
• Folatai, B-12, kiti B vitaminai ir psichinė sveikata
• Dietos pagrindiniai skaitymai
• Ketogeninės dietos nauda ir rizika

Pagrindiniai klausimai:

• Maistinių medžiagų trūkumas yra susijęs su daugeliu psichinės sveikatos sutrikimų, įskaitant depresiją, nerimą ir bipolinį sutrikimą.
• Maisto produktų, kuriuose yra daug omega-3 riebalų rūgščių, vitamino D ir B grupės vitaminų, vartojimas gali turėti teigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai.
• Jei su maistu negalima gauti pakankamo kiekio, papildai gali būti tinkamas pasirinkimas.

Be vaistų valdymo ir psichoterapijos, medicininė mitybos terapija yra gyvybiškai svarbi psichinių sutrikimų valdymo priemonė. Šiame straipsnyje pateikiama pagrindinė mitybos rekomendacijų, susijusių su įvairiomis psichinės sveikatos sąlygomis, apžvalga.

Pagrindinės riebalų rūgštys ir psichinė sveikata

Esminės riebalų rūgštys sudaro dvi riebalų rūgščių šeimas: omega-6 (gaunama iš linolo rūgšties) ir omega-3 šeimą (gaunama iš linoleno rūgšties). Šiose riebalų rūgščių grupėse yra medžiagų, kurios yra būtinos gaminant energiją ir perdirbant kūno riebalus. Jie taip pat reikalingi ląstelių membranų formavimuisi ir funkcionavimui bei tinkamam organų audinių vystymuisi.

Omega-3 riebalų rūgštys organizme metabolizuojamos į šalutinius medžiagų apykaitos produktus, vadinamus eikozanoidais, kartu su prostaglandinais. Eikozanoidai buvo naudojami stimuliuojant augimo hormono sekreciją, kuri skatina raumenų augimą. Įrodyta, kad prostaglandinai, tokie kaip eikozapentaeno rūgštis (EPA), dokozaheksaeno rūgštis (DHA) ir gama-linoleno rūgštis (GLA), reguliuoja kraujospūdį, mažina kraujo krešėjimą ir sukelia kraujagyslių išsiplėtimą.

Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas taip pat gali turėti įtakos jūsų nuotaikai. Tyrėjai, išanalizavę kelių šalių epidemiologinius tyrimus, įtaria, kad suvartojus mažesnį kiekį omega-3 riebalų rūgščių, nerimo ir depresijos rodikliai didėja. Įdomu tai, kad omega-3 riebalų rūgštys gali slopinti neuronų signalo perdavimo kelius panašiai kaip ličio karbonatas ir valproatas, kurie yra du veiksmingi bipolinio sutrikimo gydymo būdai. Omega-3 riebalų rūgštys taip pat buvo naudojamos gydant ADHD vaikams, kartu su jaunais suaugusiaisiais mažinant nedidelį ir rimtą agresyvų elgesį.

Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas, Jungtinių Valstijų Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamento mitybos gairės amerikiečiams ir Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja sveikiems suaugusiesiems kasdien skirti mažiausiai 250–500 mg kombinuoto EPA ir DHA.

Esminių riebalų rūgščių taip pat yra maisto produktuose, kuriuose yra daug lignano, įskaitant linų sėmenis, sojas ir kitas pupeles, sveikus grūdus, riešutus ir sėklas bei žalias daržoves. Jei suvalgote kelias šių patiekalų porcijas per dieną, greičiausiai užtikrinsite pakankamą būtinų riebalų rūgščių kiekį. Jei nevartojate šių maisto produktų, apsvarstykite galimybę juos papildyti.

Asmenims, kurie kovoja su psichikos sutrikimais, reikalingas didesnis nepakeičiamų riebalų rūgščių kiekis. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad asmenims, turintiems kraujavimo sutrikimų, kuriems naudojami antikoaguliantai, reikia vengti šių papildų ir saikingai vartoti būtinų riebalų rūgščių kiekį. Šie asmenys turėtų pasitarti su savo pirminės sveikatos priežiūros gydytoju, kad gautų patarimų dėl šių rekomendacijų.

Vitaminas D ir psichinė sveikata

Vitamino D receptoriai ir vitaminą D metabolizuojantys fermentai yra išreikšti smegenyse. Vitaminas D taip pat dalyvauja neurobiologiniuose keliuose, kurie gali turėti įtakos psichinei sveikatai. Manoma, kad aktyvus metabolitas 1,25 (OH) 2D3 turi įtakos dopamino ir serotonino koncentracijai organizme, atitinkamai reguliuojantiems malonumo centrus ir nuotaiką. Kadangi vitaminas D yra svarbus sveikai smegenų veiklai, nepakankamas maistinių medžiagų kiekis gali turėti įtakos depresijai ir kitoms psichinėms ligoms. Jei vitamino D trūksta kūdikystėje, tai gali būti susiję su šizofrenija.

Vitaminą D organizmas gamina veikiant saulės šviesai. Vitaminas D taip pat dedamas į pieną ir kitus maisto produktus, jo nedideliais kiekiais yra riebiose žuvyse, tokiose kaip tunas, lašiša ir skumbrė; jautienos kepenys, sūris ir kiaušinių tryniai. Papildai dažnai reikalingi paaugliams ir suaugusiesiems, nes vitamino D suvartojimas gali būti sunkiai pasiekiamas tik laikantis dietos. Rekomenduojama maisto norma yra 4000 TV (devynerių ir vyresnių). Kūdikiams kasdien reikia 1000 TV. Iš viso 10–15 minučių saulės spindulių tris dienas per savaitę, o tai dažnai būna sunkiau žiemą, paprastai pakanka organizmui patenkinti vitamino D poreikius.

Folatai, B-12, kiti B vitaminai ir psichinė sveikata

Aukštas homocisteino kiekis, dar vadinamas hiperhomocisteinemija, gali prisidėti prie arterijų pažeidimo ir kraujo krešulių susidarymo kraujagyslėse. Didelis homocisteino kiekis paprastai rodo vitamino B-12 arba folatų trūkumą. Serotonino, dopamino, norepinefrino ir epinefrino gamybai reikalingas pakankamas B-12 ir folatų kiekis. Psichikos sutrikimai, kurie gali būti diagnozuoti asmenims, turintiems B-12 trūkumą, yra depresija, bipolinis sutrikimas, panikos sutrikimas, psichozė, fobijos ir demencija. Bipolinį sutrikimą turinčių asmenų homocisteino padidėjimas koreliuoja su mažesniu vitamino B-12 ir folio rūgšties kiekiu.

Dietos pagrindiniai skaitymai

Ketogeninės dietos nauda ir rizika